Karlas Johanas Frydrichas fon Medemas
| Karlas Johanas Frydrichas fon Medemas vok. Karl Johann Friedrich von Medem | |
|---|---|
| Gimė | 1762 m. kovo 29 d. Mežuotnėje, Kuršo hercogystė |
| Mirė | 1827 m. lapkričio 26 d. (65 metai) Mintauja |
| Tautybė | Baltijos vokietis |
| Tėvas | Johanas Frydrichas fon Medemas |
| Motina | Luizė Šarlotė fon Manteufel |
| Veikla | Kuršo ir Žemaitijos dvarininkas, bajorų savivaldos veikėjas. |
| Žymūs apdovanojimai | |
|
Pirmo laipsnio Šv.Anos ordinas (Rusijos imperija) | |
Grafas (nuo 1779 m.) Karlas Johanas Frydrichas fon Medemas (vok. Karl Johann Friedrich von Medem; 1762 m. kovo 29 d. Mežuotnėje, Kuršo hercogystė – 1827 m. lapkričio 26 d., Mintaujoje, Kuršo gubernija) – iš Baltijos vokiečių kilęs Kuršo ir Žemaitijos dvarininkas, bajorų savivaldos veikėjas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimė Johano Frydricho fon Medemo ir Luizės Šarlotės fon Manteufel šeimoje. Kartu augo sesuo Ona Šarlotė Dorotėja (1761–1821), paskutinė Kuršo hercogienė ir brolis Kristoforas (1763–1838), Rusijos imperijos ambasadorius JAV (1796–1808). Tėvui 1779 m. suteikus grafo titulą, jis kartu atiteko ir vaikams.
Sukakus pilnametystei, Karlas Johanas Frydrichas pamažu perėmė dalį tėvų valdų. Kurše: Remtę (Remten) ir Vecaucę (nuo 1786 m.), Zantę (Santen) (1791–93 m.), Vytinius (Veitenfeld) ir Dzelzę (Dselsen, nuo 1793 m.), Lielaucę, Gailio palivarką (Gailenhof) ir Kėvelę (Keweln, nuo 1802 m.), Jaunaucę (nuo 1804 m.) ir Bėnę (Banen, nuo 1818 m.); Lietuvoje: Medemrodę (nuo 1804 m.), Eglesius ir Ivanauskius (apie 1820 m.) ir nuo 1804 m. dabar išnykusį Carlsfeld, taip pat Senosios Žagarės, Šakynos dvarus. 1826 m. jam priklausiusiame name Senojoje Žagarėje įsteigė pirmuosius evangelikų liuteronų maldos namus.
1796 m. buvo renkamas Tukumo apskrities bajorų atstovu į Kuršo bajorų savivaldos komitetą. 1797 m. Mintaujos apskrities bajorai jį buvo išrinkę savo maršalka. Vadovavo Kuršo Lantagui (Parlamentui) 1799 m., 1803 m., 1807 m., 1813 m. ir 1814 metais. Buvo vienas iš aukštosios mokyklos Mintaujoje „Academia Petrina“ steigimo iniciatorių. 1812 m. vadovavo Napoleono kariuomenės įsteigtai Kuršo ir Piltenės krašto vyriausybei. 1817 m. Sankt Peterburge sėkmingai vedė derybas dėl baudžiavos panaikinimo Kuršo gubernijoje, taip pat pasiekė, kad krašte būtų panaikinti kai kurie mokesčiai.
Įvertinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Pirmo laipsnio Šv.Anos ordinas (Rusijos imperija)